persmauka

pérsmauka sf. (1) žr. persmauga: 1. Kad nupeši ir prilipysi prie siūlo verpant, bus pársmauka, t. y. pargnita J. 2. Kv Uzbono pársmauka viršuj, o vidus drūktas J. Žioginiai tur parregiamus ginslotus sparnus, kojas paskutiniąsias ilgesnes, kūną be parsmaukos IM1862,48.